Gamtotvarkos planas – nauda ir gamtai, ir žmonėms

2018 m. pradžioje Lietuvos gamtos fondas pradėjo rengti Kauno ąžuolyno ir Neries upės šlaito ties Verkiais gamtotvarkos planus. Šiuose strateginio planavimo dokumentuose bus įvertinta kiekvienos iš šių dviejų teritorijų ekologinė būklė, įvardintos apsaugos ir tvarkymo problemos, nustatyti teritorijų tvarkymo tikslai, parinktos efektyviausios aplinkosauginių problemų sprendimo priemonės ir nurodyti šių priemonių vykdytojai. Įgyvendinant gamtotvarkos planus bus atkurta ir palaikoma gera Kauno ąžuolyno ir Neries upės šlaito ties Verkiais teritorijose saugomų gamtinių vertybių būklė, pagerės šių vietų estetinis vaizdas ir lankymo sąlygos.

Beveik pačiame Kauno miesto savivaldybės centre takais išraižytas Ąžuolynas ir Vilniuje, ties Verkių rūmais esantis Neries šlaitas, kuriuo galima grožėtis tik nuo viršumi vingiuojančio takelio ar papėdėje nusidriekusio kelio, tik iš pirmo žvilgsnio yra labai skirtingos teritorijos. Iš tiesų jos turi daugiau bendrų bruožų nei skirtumų. Kauno ąžuolynas – tai kitados Nemuno ir Neries santakoje plytėjusių ąžuolynų likutis, nuo XX a. vidurio tvarkomas kaip parkas. Neries upės šlaitas ties Verkiais taip pat yra parko dalis – nuo seniausių laikų Neries ir Verknės santakoje ošęs ąžuolynas XVIII a. ant Neries šlaito iškilus Verkių dvaro rūmų ansambliui buvo performuotas į dvaro rūmus juosiantį parką. Abiejų šių parkų pasididžiavimas yra šimtamečiai ąžuolai, kurie kitais senais lapuočiais medžiais yra tapę daugelio kitų, dažnai su senais medžiais susijusių organizmų buveinėmis. Įvertinus šias teritorijų vertybes 2005 m. Kauno ąžuolynas ir Neries upės šlaitas ties Verkiais tapo gamtinių buveinių apsaugai svarbiomis teritorijomis, kartu ir Europos ekologinio tinklo „Natura 2000” dalimis. Be to, šios dvi teritorijos yra svarbios ne tik saugomiems gyvūnams ir augalams – jos yra žmonių mėgstamos poilsio ir laisvalaikio praleidimo vietos.

Nors Kauno ąžuolynui ir Neries šlaitui ties Verkiais suteiktas specialių saugomų teritorijų statusas, netaikant tvarkymo priemonių nebus užtikrinta čia saugomų gamtinių vertybių būklė. Šių teritorijų geros būklės indikatorius – visoje Europoje saugomas niūriaspalvis auksavabalis (Osmoderma eremita). Šį vabalą galima vadinti nuo senų medžių priklausomų rūšių ambasadoriumi, nes jis gana išrankus aplinkai ir jei įsikuria, tai reiškia kad buveinė bus tinkama dar bent kelioms dešimtims kitų tokių pat specifinių ir retų organizmų rūšių. Ir atvirkščiai – vis labiau senstant medžiams ir dėl to blogėjant jų būklei, netinkamai ar nepakankamai prižiūrėjus aplinką padidėjus ūksmingumui ar kitaip blogėjant buveinės būklei, niūriaspalviai auksavabaliai gali išnykti ir tai reikš, kad buveinė tapo mažai tinkama ir kitoms nuo specifinių aplinkos sąlygų priklausančioms organizmų rūšims. Todėl, siekiant atkurti ir palaikyti ilgalaikę gerą saugomų teritorijų buveinių būklę, yra rengiami bei įgyvendinami gamtotvarkos planai.

Populiariai aiškinant, gamtotvarkos planas – tai dokumentas, kuriame išsamiai aprašyta konkreti saugoma teritorija ir nurodyta, kur ir kaip ji turi būti tvarkoma bent 10 metų. Jo rengimo eigą galima suskirstyti į keturis sąlyginius etapus. Pirmojo etapo metu gamtotvarkos planą rengiantys specialistai surenka informaciją apie teritoriją: jos klimatinės, geologinės, dirvožemių, hidrografinės ir kitas sąlygas, kraštovaizdžio struktūrą, atliktus mokslinius laukinės augalijos ir gyvūnijos tyrimus, žemės ir gamtos išteklių nuosavybę ir naudojimą, teritorijos socialinius ir ekonominius aspektus, žmonių veiklą gretimose teritorijose. Jei trūksta patikimos ar naujausios informacijos, ji renkama antrojo gamtotvarkos plano rengimo etapo metu. Jo metu apibendrinus visą turimą informaciją vertinama teritorijos būklė – teritorijos pažeidžiamumas ir stabilumas, retumas, natūralumas ir tipiškumas, įvairovė, fragmentiškumas ir kt. Šio etapo metu taip pat identifikuojamos teritorijos problemos ir nustatomi gamtotvarkos plano tikslai. Trečiojo etapo metu numatomos tvarkytinos teritorijos vietos, nustatomos aplinkosaugines problemas efektyviausiai sprendžiančios priemonės, jų taikymo laikas ir periodiškumas, įgyvendinimo būdai, apribojimai ir kitos sąlygos. Siūlomi sprendiniai suderinami su kitais teritorijoje galiojančiais planavimo dokumentais ir pristatomi visuomenei bei suinteresuotoms institucijoms. Po susitikimo sprendiniai gali būti koreguojami atsižvelgiant į pateiktas argumentuotas pastabas ir pasiūlymus. Ketvirtas etapas – tai visos pirmųjų trijų etapų metu sukauptos informacijos nuoseklus ir išsamus aprašymas, žemėlapių rengimas bei jau surašyto ir iliustracijomis bei žemėlapiais papildyto gamtotvarkos plano derinimas su suinteresuotomis institucijomis. Su interesuotomis institucijomis suderintą gamtotvarkos planą, kuris parengtas valstybės įsteigtoms saugomoms teritorijoms, tvirtina LR aplinkos ministras.

Svarbu tai, kad gamtotvarkos planai nėra teritorijų planavimo dokumentai ir juose nenumatoma nei žemės paskirties keitimas, nei statybų planavimas ar pan. Jie skirti tik tiems veiksmams, kurie yra būtini gamtinių vertybių apsaugai. Todėl rengiant Kauno ąžuolyno ir Neries upės šlaito ties Verkiais gamtotvarkos planus išskirtinis dėmesys bus skiriamas seniems medžiams, kuriuos buveinėmis pasirinkę nuo brandžių medžių priklausančių organizmų rūšių ambasadoriai niūriaspalviai auksavabaliai, ir jų aplinkai. Preliminariai numatoma, kad reiks tvarkyti pačius medžius – koreguoti lają, sutvirtinti kamienus, atverti uždengtas ertmes ir pan. Taip bus prailgintas jų gyvavimas, o išretinus aplink augančius menkaverčius medžius ir krūmus, pagerės augimo sąlygos. Be to, atverti įspūdingos išvaizdos medžiai papuoš šių vietų kraštovaizdį, padidės vietovių saugumas, todėl gamtotvarkos priemonių nauda bus ne tik saugomoms rūšims, bet ir šių teritorijų lankytojams. Planuojama, kad gamtotvarkos planai bus patvirtinti ir pradėti įgyvendinti 2018 m. rudenį.

Buveinių apsaugai svarbių teritorijų „Kauno ąžuolynas“ ir „Neries upės šlaitas ties Verkiais“ gamtotvarkos planai rengiami Lietuvos gamtos fondui kartu su Daugpilio universiteto gamtos tyrimų ir aplinkosauginio švietimo centru, Kauno miesto savivaldybe ir Lietuvos zoologijos sodu įgyvendinant projektą „Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas“ (LIFE16 NAT/LT/000701).

Projektą finansuoja Europos Sąjungos LIFE programa, LR aplinkos ministerija ir projekto partneriai.