Mokslininkų sukurtas metodas leis tiksliau prognozuoti O. eremita populiaciją

Naujas etapas rūšies tyrimų istorijoje

Osmoderma genties vabalai, taip pat ir kitos rūšys, kurios priklauso nuo retų ir nykstančių mikrobuveinių, tokių kaip seni, drevėti medžiai, turi didelę gamtosauginę vertę. Tačiau mokslininkai pabrėžia, jog Lietuvoje žinių apie rūšies paplitimą ir populiacijos gyvybingumą nepakanka[1]. Mokslinėje publikacijoje surinkti istoriniai duomenys apie niūriaspalvio auksavabalio tyrimus rodo, kad pirmą kartą rūšis Lietuvoje buvo paminėta dar 19 amžiuje, o daugiausia duomenų surinkta 2018–2020 metais, atlikus tyrimus su feromoninėmis gaudyklėmis. Šių tyrimų metu sugauti ir paleisti 179 niūriaspalviai auksavabaliai, veiklos požymiai dar pastebėti 21-ame medyje. Iš surinktų duomenų nustatytos 126 O.barnabita radavietės.

Niūriaspalvis auksavabalis savo tipinėje buveinėje - drevėtame medyje senolyje

Tyrimų trūkumas iš dalies galėtų būti kompensuojamas teoriniais modeliais. Naujausia mokslininkų studija[2] atskleidžia metodą, kurį taikant, net 47,56% žinomų niūriaspalvio auksavabalio radaviečių sutapo su modelyje identifikuotomis vietovėmis, kur rūšies radimo tikimybė yra didžiausia. Modelio tikslumas leidžia planuoti ir įgyvendinti rūšių apsaugos priemones ne tik lokaliose teritorijose, bet ir tarptautiniu lygiu.

Norint išsaugoti rūšis, priklausomas nuo retų ir nykstančių buveinių, būtina koncentruotis į tinkamų buveinių nustatymą. Palyginimui, Lietuvoje šiuo metu itin vertingų plačialapių medžių senolių registruota 245, Latvijoje – net 7899. Mokslininkai, bandydami nustatyti nuo senų plačialapių medžių priklausomoms rūšims tinkamas buveines, naudojo šešiakampių sistemą, kiekvienam iš jų suteikiant skaitinę vertę. Skaitinė vertė, pagrįsta parengtais niūriaspalvio auksavabalio buveinės tinkamumo kriterijais, priskirta kiekvienam iš 37 436 šešiakampių. Panaudoti trys pagrindiniai kriterijai siekiant įvertinti rūšies egzistavimo šešiakampių teritorijoje tikimybę:

• 1-as kriterijus – plačialapio medžio rūšies tinkamumas niūriaspalviui auksavabaliui.

• 2-as kriterijus – plačialapio medžio rūšies amžius, tinkamas niūriaspalviui auksavabaliui.

• 3-ias kriterijus – vietos, kuriose randamos kitos skėtinės rūšys, gyvenančios senuose plačialapiuose medžiuose.

Kiekvienas kriterijus įvertintas atskirai, tiek atvirose teritorijose, tiek miškuose, naudojantis visomis prieinamomis informacinėmis ir geoerdvinėmis duomenų bazėmis (pvz. Saugomų rūšių informacine sistema, Valstybinių miškų kadastru ir pan.). Pagal šią sistemą, didžiausia vertė (ir palankiausios sąlygos niūriaspalviui aukasvabaliui), kurią galima priskirti vienam šešiakampiui, yra 12 balų. Kuriant šešiakampių geografinį vaizdą žemėlapyje, tokios teritorijos užspalvintos tamsiausiai. Prastėjant buveinės sąlygoms ir mažėjant tikimybei ten rasti auksavabalį, mažėja spalvos intensyvumas ir vertė, priskirta šešiakampiui (žr. žemėlapį žemiau).

Šešiakampių pagrindu sukurtas žemėlapis, leidžiantis identifikuoti ekologinį tinklą niūriaspalviui auksavabaliui - populiacijos branduolio teritorijas, ekologinius koridorius ir spragas.

Gautas žemėlapis šešiakampių pagrindu leido identifikuoti branduolio teritorijas, kuriose telkiasi niūriaspalvio auksavabalio populiacija (tamsiausios žemėlapio sritys) ir nustatyti populiacijų fragmentaciją, atsiradusias spragas genetiniams mainams. Toks žemėlapis padės lengviau planuoti rūšių apsaugos ir buveinių priežiūros priemones konkrečiose, esant poreikiui, net kelių šalių teritorijose. Sukurta ir laisvai prieinama šio žemėlapio versija, kurią galite pasiekti čia: viešai prieinama žemėlapio versija

Sukurtoji metodika gali būti pritaikyta nustatant bet kurios rūšies paplitimą tam tikroje vietoje, jei rūšis susijusi su konkrečia buveine arba mikrobuveine. Niūriaspalvis auksavabalis pasirinktas iliustruoti šiai metodikai dėl išskirtinių rūšies ekologinių ypatybių.

Prie mokslinių straipsnių rengimo prisidėjo ir LIFE Osmoderma komanda. Projekto metu surinkti duomenys ir įžvalgos prisideda prie naujo rūšies ir jos buveinių tyrimų ir apsaugos etapo ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse.

[1] A. Semeniak, M. Balalaikins, A. Banelienė, A. Gintaras, M. Kazulka, K. Aksjuta, M. Nitcis, U. Valainis, New data on the occurrence of Osmoderma barnabita (Motschulsky, 1845) in Lithuania with an overview of the species research history. Baltic Journal of Coleopterology, 2021, 21(2): 117 - 130.

[2] U. Valainis, M. Balalaikins, J. Soms, D. Bastyte-Cseh, A. Gintaras, A. Baneliene, D. Augutis, M. Žukovskiene, M. Nitcis, M. Zolovs, Ecological network for species dependent on ancient broadleaf trees using Osmoderma barnabita as a model species: a new approach. Insect Conservation and Diversity (2021) doi: 10.1111/icad.12554.