Projekto rezultatai

Pagrindinis projekto „Ekologinio tinklo nuo brandžių medžių priklausomiems organizmams sukūrimas“ (LIFE16 NAT/LT/000701, LIFE OSMODERMA) tikslas buvo sukurti funkcionuojantį ekologinį tinklą, skirtą niūriaspalviui auksavabaliui ir kitoms rūšims, gyvenančioms senuose lapuočiuose medžiuose. To buvo siekiama atliekant buveinių tvarkymą tikslinės rūšies branduolio teritorijose, jungiamųjų elementų kūrimą tinklo koridoriuose tarp Natura 2000 teritorijų ir atkuriant niūriaspalvio auksavabalio populiaciją jo istorinėje buveinėje. Projektu taip pat buvo siekta pagerinti niūriaspalvio auksavabalio apsaugos statusą atkuriant jo buveines, saugomas Tarybos Direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos. O taip pat gerinant buveinių sąlygas rūšims, priklausomoms nuo gulinčios negyvos medienos, tokioms kaip purpurinis plokščiavabalis (Cucujus cinnaberinus).

Projektą 2017-2022 m. įgyvendino 3 partneriai iš Lietuvos ir 1 iš Latvijos: Lietuvos gamtos fondas (projekto koordinatorius), Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos zoologijos sodas bei Daugpilio universiteto gamtos tyrimų ir aplinkosauginio švietimo centras.

Projekto rezultatų apžvalga

Siekiant išvystyti Tarptautinį ekologinį tinklą, skirtą rūšims, priklausomoms nuo brandžių lapuočių medžių, pirmiausiai buvo vykdomas plataus geografinio masto tyrimas visoje Lietuvos teritorijoje. Kiekvieną teritoriją aplankė projekto komanda, įvertino ir dokumentavo jos tinkamumą tikslinei rūšiai. Sukurtas interaktyvus žemėlapis, kuriame vaizduojamos visos nustatytos ir galimai tinkamos niūriaspalvio auksavabalio buveinės Lietuvoje ir Latvijoje. Tarptautinio ekologinio tinklo žemėlapis padės lengviau suplanuoti rūšių apsaugos ir buveinių priežiūros priemones konkrečiose teritorijose, taip užtikrinant galimybę planuoti rūšių apsaugos priemones tarptautiniu mastu.

Atlikdama parengiamuosius darbus ekologiniam tinklui tarp Kauno ąžuolyno, Dūkštų ąžuolyno ir Neries šlaito ties Verkiais sukurti, projekto komanda tarp šių teritorijų surado ir aprašė 1590 vertingų didelių plačialapių medžių. Iš visų inventorizuojamų medžių dėl 643 medžių buvo pasirašytos apsaugos sutartys su žemės savininkais. Sutartyje buvo nurodyta, kad žemės savininkas sutinka saugoti tą medį ir nedaryti jam tiesioginės žalos bei nebloginti jo buveinės, o projekto komanda įsipareigoja įvykdyti arboristinį tvarkymą, kad pailgintų to medžio gyvenimą. Sukurto praktinio ekologinio tinklo ilgis – 106 km.

Numatytoms buveinių tvarkymo veikloms įgyvendinti buvo parengti ir Aplinkos ministro patvirtinti dviejų Natura 2000 teritorijų tvarkymo planai. Šios vietos buvo Kauno ąžuolynas (LTKAU0020) ir Neries šlaitas ties Verkiais (LTVIN0012). Siekiant skleisti gerąją praktiką ir sudaryti galimybes replikuoti projekto veiklas, buvo parengtos Medžių milžinų ir negyvos medienos priežiūros ir tvarkymo gairės, kurios išplatintos savivaldybėms ir regioniniams bei nacionaliniams parkams.

Siekiant pratęsti ąžuolų senolių ir kitų senų plačialapių medžių gyvenimą, tarptautiniu mastu sertifikuoti arboristai sutvarkė ir pagerino augimo sąlygas 643 seniems medžiams: 420 Kauno ąžuolyne, 40 Neries šlaite ties Verkiais, 26 Dūkšto ąžuolyne ir 157 medžiams koridoriuje tarp šių Natura 2000 teritorijų. Apšvietimo sąlygos buvo pagerintos dar ~90 medžių, kai buvo atverti migraciniai koridoriai niūriaspalviui auksavabaliui ir dviejose projekto teritorijose išnaikinta invazinė medžių rūšis – uosialapis klevas. Labai kruopščiai chemiškai glifosatais apdorojant tik invazinių medžių kelmus ir, jiems nudžiūvus, juos nukertant, 2019–2020 metais nuo šios įsibrovėlės rūšies buvo išlaisvinta 60,83 ha Kauno ąžuolyno ir 6,73 ha Neries šlaito ties Verkiais. 2021 m. abi teritorijos buvo pakartotinai patikrintos ir rasti naujai sudygę medeliai išrauti. Kauno ąžuolyne taip pat buvo iškirsta 751 kietmetris senus ąžuolus ir liepas stelbusių medžių, o Dūkštų ąžuolyne – dar 47,69 gožusių medžių. Nukirsti gožiantys medžiai ir nugenėtos šakos dalyje vietų buvo palikti šalia medžių senolių natūraliam sutrūnijimui, taip sukuriant daugiau mikrobuveinių su negyva mediena susijusioms rūšims tiek mieste, tiek miškingose vietovėse.

Siekiant atkurti niūriaspalvio auksavabalio populiaciją istorinėje rūšies buveinėje Neries šlaite ties Verkiais (LTVIN0012), pirmiausiai buvo gauti sutikimai tiek iš kompetentingos institucijos (Aplinkos ministerijos), tiek ir iš donorinio bei gavėjo regioninių parkų direkcijų. Tada buvo parengta O. eremita reintrodukcijos metodika, o vėliau ir O. eremita auginimo ir veisimo nelaisvėje metodika. Lietuvos zoologijos sodo entomologai ėmėsi dirbtinėmis sąlygomis auginti ir veisti tikslinę vabalų rūšį. Nelaisvėje išaugintas lervas buvo nuspręsta paleisti ne tiesiai į medžių dreves, o į dirbtines buveines, kur projekto komanda galėtų geriau kontroliuoti pakartotinio įveisimo procesą. Šiam tikslui, remiantis projekto LIFE BTG (LIFE15 NAT/SE/000772) patirtimi, buvo pastatyti medžio trūnėsių inkilai, tinkami daugeliui saprobiotinių rūšių. Į tą pačią vietovę Verkiuose iš Strėvininkų miško (LTKAI0002) buvo atgabenti papildomi keturi nupjautų ąžuolų kamienai su gyvomis auksavabalio lervomis. 2020 ir 2021 metų pavasarį nelaisvėje išauginti auksavabaliai buvo perkelti į medžio trūnėsių inkilus. Iš viso istorinėje buveinėje buvo paleista 441 lerva ir 80 kokonų, o dalis individų buvo palikta Lietuvos zoologijos sode tęsti veisimo dirbtinėmis sąlygos programos. 2021 m. vasarą šioje istorinėje buveinėje po 16 metų nebūties pagaliau vėl buvo pastebėti pirmieji suaugę vabalai, skraidantys tarp medžių senolių.

2019–2021 m. projekto komanda atliko dviejų vabalų rūšių (O. eremita ir Cucujus cinnaberinus) ir vienos grybų rūšies (Fistulina hepatica) monitoringą. Visos trys rūšys yra susijusios su trūnijančia mediena. Niūriaspalvio auksavabalio monitoringą lengviausia vykdyti naudojant feromonines gaudykles, tačiau šis būdas reikalauja daug pastangų, laiko ir palieka didelį anglies pėdsaką dėl nuolatinių kelionių tikrinant gaudykles. Siekdama išspręsti šią problemą, projekto komanda sukūrė ir labai sėkmingai išbandė išmaniąsias feromonines gaudykles, turinčias miniatiūrinę kamerą, kuri kas 2 valandas internetu siunčia nuotraukas į duomenų bazę. Iš viso buvo sukurta 50 išmaniųjų gaudyklių. Tokios išmaniosios gaudyklės gali būti naudojamos ne tik auksavabaliui tirti, bet ir kitų rūšių vabzdžiams, kuriuos galima suvilioti jiems specifiniais feromonais. Monitoringas buvo atliekamas 247 vietose ir iš jų net 97 vietose niūriaspalvis auksavabalis buvo pagautas, o tai yra labai daug vietų tokiai retai rūšiai. Cucujus cinnaberinus ir Fistulina hepatica monitoringas buvo atliktas 91 vietovėje. Šios dvi rūšys plinta lėtai, todėl nenuostabu, kad abi buvo aptiktos tik 4 tikrintose projekto vietose. Tankiai susodintų eglių ir invazinių uosialapių klevų kirtimas, taip pat iškirstų medžių palikimas prie medžių senolių kaip negyva mediena padėjo pagerinti dviejų buveinių – 9070 Fenoskandijos miškingųjų ganyklų ir 9180* Šlaitų, skardžių ir griovų liepinių klevynų – apsaugos būklę bent 30 ha plote.

Dėl specifinių šio projekto veiklų buvo sukurtos darbo vietos profesionaliems arboristams. Projekto metu tarptautiniu mastu sertifikuotų arboristų skaičius Lietuvoje išaugo nuo 1 iki 10. Projekto komanda vykdė daug sklaidos ir komunikacijos veiklų, siekdama pakeisti visuomenės elgesį ir požiūrį į draugiškesnį gamtai. Projekto metu buvo surengta daugiau nei 100 edukacinių renginių, ekskursijų ir paskaitų, 3 tarptautinės konferencijos, sukurta 10 trumpų mokomųjų/informacinių filmų, paskelbta daug straipsnių spaudoje, socialiniuose tinkluose, interviu televizijoje ir radijuje, parašytos 8 publikacijos apie projekto patirtį, taip pat Kauno Ąžuolyne parengtas 2 km ilgio pažintinis gamtos takas, įrengti informaciniai stendai trejose pagrindinėse projekto teritorijose. Projekto komanda dalijosi žiniomis apie rūšių apsaugos strategijas ir praktine buveinių atkūrimo patirtimi bei kaip projekto sukurtus demonstracinius metodus galima perkelti ir atkartoti kituose kontekstuose ir šalyse daugiau nei 40-e konferencijų ir seminarų.